Pasiruošimas sudėtingam laikui nereiškia, kad reikia gyventi baimėje. Nors visada tikimės, kad blogiausi scenarijai liks tik mintimis ir niekada netaps realybe, visada išmintingiau būti pasiruošusiam viskam. Ir ruoštis savo tempu bei pagal savo galimybes ir be baimės, pagrįstai, apgalvotai.
Ištikusi krizė nebūtinai turi būti tik žmogaus sukelta – audra, ilgalaikis elektros energijos tiekimo nutraukimas, stichinė nelaimė taip pat gali sukelti kelių dienų ar savaičių neramumus, kol bus atkurta normali padėtis ir bus galima sugrįžti į įprastas vėžias.
Kad tokie netikėti įvykiai neišmuštų iš pusiausvyros jūsų, jūsų šeimos ir visos visuomenės, kiekvienam suaugusiajam pravartu tam pasiruošti. Tiek, kiek galite sau leisti, ir su tiek laiko, kiek galite tam skirti.
Išmintingai laikydami maistą neturite ko prarasti!
Blogiausiu atveju laikui bėgant turėsite paprasčiausiai tiesiog sunaudoti savo atsargasn namuose. Medical Medium Anthony Williamas taip pat teigė, kad maisto kainos laikui bėgant tik didės, todėl šiandien įsigyti maisto atsargų, kurių užteks 3, 5 ar 10 metų, yra net finansiškai pagrįsta investicija.
Šiame straipsnyje tikimės išsamiai atsakyti į šiuos klausimus:
- Kas svarbiausia, kai norisi būti pasiruošus netikėtumams ir/arba krizėms?
- Ką įsigyti?
- Kiek atsargų verta turėti namuose?
- Ar tai nereiškia gyventi baimėje?
- Ką daryti, jei nėra finansinių galimybių kaupti atsargų?
- Kai vietos mažai, kaip spręsti?
Tai, kas prieš 100 metų buvo norma – ar šiandien laikytume gyvenimu baimėje ir kraštutinumu?
Jei trumpam apie tai susimąstytume, dar prieš šimtą metų didelė visuomenės dalis, pavyzdžiui, kaimo žmonės ir ūkininkai, gebėjo gana savarankiškai pasirūpinti savimi. Maistas buvo laikomas sandėliuke ir rūsyje – maisto atsargos dažnai siekdavo pusmečio ar net ilgesnį laikotarpį., vanduo būdavo iš nuosavo šulinio, namai šildomi malkomis. Taip ir gyventa.
Šie žmonės negyveno baimėje, tai buvo jų realybė, apgalvotas ir tvarus gyvenimo būdas. Kodėl šiandien tai vadiname gyvenimu baimėje ir ekstremizmu?
Maisto atsargų kaupimas, ypač mūsų šaltame klimate, yra visiškai normalus reiškinys, kuris galėtų būti daug didesnės dalies žmonių kasdienybės dalis. Tiesiog šiuolaikišku būdu.
2 svarbiausi žingsniai, kaip pasiruošti netikėtumams
- 1 žingsnis: pirmiausia visada verta investuoti į žinias, įgūdžius ir kartu su šeima apgalvoti veiksmų planą bei krizės planą.
Taip pat rekomenduojama planą užrašyti ant popieriaus, kad bent popierius krizės metu išsaugotų sveiką protą 😉. - 2 žingsnis antras svarbus žingsnis – apsirūpinti maisto, vandens, įrangos ir kitų būtiniausių daiktų atsargomis.
Apskritai jau šiandien esate geresnėje padėtyje nei 80 proc. žmonių, jei namuose turite bent dviejų savaičių vandens ir maisto atsargų.
Šiandien jums nebūtina bėgti į parduotuvę – darykite tai be baimės ir ramiai. Šiuo straipsniu stengsimės jus įkvėpti ir pasidalyti gerais praktiniais pasiūlymais, kurie pasiteisino mūsų pačių asmeniniuose gyvenimuose.
2 savaičių atsargos – gera pradžia bei aiškus ir pasiekiamas tikslas
Paprastai per 14 dienų dauguma krizių išsisprendžia arba bent jau tampa aiškesnės. Pavyzdžiui, elektros energijos tiekimo sutrikimai ir audros padaryta žala paprastai išsprendžiami per kelias dienas. Ir net jei krizė neišnyksta per 14 dienų, vis tiek turėsite galimybę bendradarbiauti su žmonėmis ir sugalvoti naujų kūrybiškų būdų, kaip geriau susitvarkyti su situacija.
Jei namuose neįmanoma turėti 14 dienų atsargų…
…tada pasikalbėkite su draugais ar giminaičiais apie galimybę pas juos saugoti savo atsargas.
Ką įsigyti?
Dalinamės sąrašu dalykų, kuriuos verta apsvarstyti įsigyti ir turėti atsargose. Geriausia tai padaryti tada, kai visko dar galima ramiai rasti parduotuvėse.
Straipsnio pabaigoje taip pat pasidalinsime paprastu sprendimu, kaip vienkartiniu apie 100 eurų pirkiniu galite sukurti savo šeimai 2 savaičių maisto atsargas ir taip reikšmingai sustiprinti saugumo jausmą.
Tačiau prieš pereinant prie sąrašo, pradėkime nuo pradžių. Paprasčiausiame, fiziniame lygmenyje mūsų išgyvenimui pakanka užtikrinti vos 4 pagrindinius dalykus.
Tai:
- Vanduo
- Maistas
- Stogas virš galvos
- Energija
Nr. 1: vanduo
Kalbant apie vandenį, verta žinoti, kad vidutiniškai žmogus per dieną suvartoja tris litrus vandens. Šis kiekis naudojamas ir maistui ruošti, ir geriamajam vandeniui. Taigi, 4 asmenų šeimai per dieną reiktų 12 litrų.
Dviejų savaičių atsargoms praverstų didesnė, apie 200 l talpos statinė, kurią galima laikyti nuosavame name, jei neturite savo šulinio. Gyvenant bute, verta pagalvoti apie 3 litrų vandens kanistrus, kurių tam tikrą kiekį būtų naudinga turėti atsargai. Galbūt nereikia net 60 kanistrų, tačiau bent 3, o dar geriau – 5-10 tikrai praverstų. Gyvenant daugiabutyje taip pat verta iš anksto apgalvoti, iš kur būtų galima gauti vandens, jei iš čiaupo jis nustotų tekėti dėl kokių nors priežasčių.
Be vandens laikymo, svarbu žinoti ir kaip jį išvalyti bei padaryti tinkamą gerti, pavyzdžiui, jei dingtų elektra. Tam praverčia vandens filtrai, taip pat nedidelės dujinės viryklės ar degikliai vandeniui virinti ar dezinfekuoti.
Nr. 2: maistas
Vidutiniškai suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 2000 iki 2500 kcal maisto, tačiau, kai jo trūksta, galima suvalgyti ir mažiau, pavyzdžiui, 1500 kcal.
Kai dirbame sunkų fizinį darbą, pavyzdžiui, skaldome malkas, per dieną mums reikia gerokai daugiau. Mažiems vaikams energijos reikia mažiau – ~1000-2000 kcal per dieną. Tačiau nuo 13 metų amžiaus galima tikėtis, kad vaikas per dieną suvartos panašų kiekį kalorijų kaip ir suaugęs žmogus.
4 asmenų šeimos ir jos poreikių pavyzdys:
Mama, tėtis ir 2 vaikai. Vaikams 4 ir 13 metų.
Kalorijų poreikis visai šeimai ~7500 kcal per dieną.
Vandens poreikis ~12 l per dieną (gėrimui ir maisto gaminimui).
Sudarėme jums sveikų, pilnaverčių maisto produktų sąrašą
Šiame sąraše taip pat atsižvelgiama į sveikatos aspektus. Tai reiškia, kad šiame sąraše nėra pieno produktų, glitimo, kiaušinių, maisto produktų su pavojingais priedais ir pan.
Jums tikrai nebūtina valgyti visų išvardytų maisto produktų. Verčiau vadovaukitės šiuo sąrašu (galite jį atsispausdinti ar pan.) ir pritaikykite jį savo situacijai.
Pasiruošę kiekvienam gyvenimo įvykiui!
Ilgai galiojančių maisto produktų sąrašas
- Grūdai (kalorijų šaltinis)
- Soros
- Avižiniai dribsniai (be gliuteno)
- Sorgų kruopos
- Bolivinė balanda
- Grikiai, grikių dribsniai
- Ryžiai (balti ryžiai geriau išsilaiko, o rudieji yra sveikesni)
- Džiovintos pupelės, lęšiai, žirniai, avinžirniai
- Konservuotos pupelės, lęšiai, avinžirniai
- Įvairūs makaronai. Pavyzdžiui, žirnių makaronai, ryžių makaronai, pupelių makaronai
- Įvairūs miltai, pavyzdžiui, avižų, ryžių, avinžirnių, bulvių krakmolas
- Pomidorų pasta (variantas be citrinos rūgšties ir skonio stipriklių)
- Daigų ir (arba) ūglių auginimo rinkinys ir sėklos (šviežias maistas, vitaminų šaltinis)
- Medus
- Klevų sirupas
- Džiovinti vaisiai, pvz.
- Datulės
- Kriaušės
- Abrikosai
- Razinos
- Figos
- Riešutai ir sėklos
- Dulsės dribsniai, jūros dumblių lapai ir kitos jūros daržovės
- Saulėje džiovinti pomidorai
- Kokosų pienas
- Tahini
- Liofilizuoti supermaistai (nepriklausomai nuo pakuotės datos, liofilizuoti produktai išsilaikys ilgiau nei 10 metų)
- Spirulina
- Miežių želmenų sulčių milteliai
- Liofilizuotos uogos, pvz., miško mėlynės
- Liofilizuoti pitajos (drakono vaisiaus) milteliai yra labai gydantis maistas
- Džiovintos žolelės ir žolelių arbatos
- Džiovintų vaisių suktinukai, konservuotos vaisių tyrės (be pridėtinio cukraus ar citrinos rūgšties)
- Šaldytas maistas. (Ne kiekviena krizė reiškia, kad nutrūksta elektros tiekimas. Net jei dingsta elektra, galite sudaryti planą, pagal kurį pirmiausia pradėsite valgyti šaldytas atsargas)
- Uogos (mėlynės, avietės, braškės, mangai, vyšnios ir kt.)
- Daržovės (žirniai, brokoliai, briuselio kopūstai ir kt.)
- Švieži produktai
- Bananai (švieži ir šaldyti)
- Česnakai, imbieras, svogūnai
- Bulvės ir kitos ilgai išsilaikančios daržovės (laikomos rūsyje)
- Prieskoniai ir vaistažolės sveikatai
- Svogūnų milteliai
- Česnakų milteliai
- Čiobreliai, raudonėliai, šalavijai, rozmarinai, bazilikai ir kt.
- Ciberžolė
- Kalendra
- Paprikos milteliai
- Jūros druska
- Papildai (būtini krizių atveju ir namų vaistinėlėje) – krizės metu medicininė priežiūra gali būti sunkiai prieinama. Ypaš svarbu žinoti, kaip išsaugoti sveikatą ir pasveikti sudėtingais periodais.
- B-12, cinkas, citrinų balzamas, vitaminas C
- Kiti būtini maisto papildai: lizinas, magnis, katės nagas, saldymedžio šaknis ir kurkuminas
- Pirmosios pagalbos rinkinyje taip pat gali būti koloidinio sidabro (pvz., „Sovereign Silver”) ir propolio (Vimergy PropolisPure).
- Nepamirškite ir maisto atsargų savo augintiniu.
3. Stogas virš galvos
Tikėtina, kad stogą virš galvos jau turite, tačiau čia svarbiau iš anksto apgalvoti, ką darytumėte, jei dėl kokių nors priežasčių dabartinė gyvenamoji vieta nebetiktų.
Pavyzdžiui, jei negalite apšildyti kambario savo namuose ar bute ir turite galvoti apie laikiną persikraustymą – ar turite giminaičių, kuriais galite pasikliauti, ir automobilį, kuriame užtektų degalų nuvykti iki jų?
4. Energija
Svarbiausia kuras ir šiluma namuose. Nutrūkus elektrai, daugelyje šiuolaikinių namų dingsta ir šildymas, todėl verta iš anksto apgalvoti, ar ir kaip galėtumėte pasiruošti tokiai situacijai.
Šiandien galima įsigyti elektros generatorių, kaupti kuro atsargas arba, kai kuriais atvejais, investuoti į saulės baterijas. Taip pat tinka malkomis kūrenami energijos sprendimai.
Kita įranga, apie kurią verta pagalvoti
- Guminės pirštinės
- Dezinfekcinės drėgnos servetėlės
- Žibintuvėliai ir atsarginės baterijos
- Žvakės
- Radijas
- Respiratorius / kaukė
- Oro valytuvas
- Pirmosios pagalbos rinkinys
- Tualetinis popierius ir tualeto reikmenys
- Grynieji pinigai
Be to, atsižvelgiant į situaciją
- Receptiniai vaistai (jei jums jų reikia)
- Kelionės reikmenys (jei žinote, kad krizės metu turėsite saugiai palikti namus)
Neleiskite, kad ilgas sąrašas keltų jums stresą. Vėlgi, jums tikrai nereikia visų šiame sąraše išvardytų daiktų, ypač jei gyvenate mieste. Gali būti, kad jūsų bute nėra vietos visiems šiems daiktams laikyti.
Mūsų kūnai yra stebėtinai atsparūs!
Nors aukščiau pateiktas sąrašas gana ilgas, kai kurių jame esančių produktų pakanka turėti vos po vieną stiklainį ar pakuotę. Jei šiuo metu maitinatės įvairiai ir nesusiduriate su rimtomis sveikatos problemomis, dėl kurių galėtų būti sumažėjusios vitaminų atsargos, jūsų organizmas gana ilgą laiką gali prisitaikyti ir prie vienpusiškesnės, vadinamosios „vitaminų skurdžios“ mitybos. Pavyzdžiui, valgant vien grūdinius produktus. Tai, žinoma, nėra idealu, todėl verta išmokti namuose auginti daigus ir ūglius.
Ar verta rinktis žygių ir krizių maisto rinkinius?
Apskritai jų nerekomenduojame. Kelioniniuose ir krizių rinkiniuose paprastai būna nereikalingų priedų, daugelis iš jų yra menkos maistinės vertės, o pigesnių rinkinių skonis gana prastas. Kam dar labiau apsunkinti sau krizinę situaciją maistu, kuris yra prasto skonio ir verčia blogai jaustis?
Toks maistas gali būti 35 kartus brangesnis už įprastą maistą.
Švarių ir skanių rinkinių galite rasti žygių prekių parduotuvėse, tačiau jų kainos yra gana didelės ir jie nėra skirti buitinėms krizinėms situacijoms. Jie dažniausiai skirti žygiams pėsčiomis – kai labai svarbus bendras kuprinės svoris.
Pavyzdžiui, viename iš rinkoje esančių 100 g liofilizuoto medaus: skanus, grynas ir gerai išsilaikęs, turi ~470 kcal, bet kainuoja ~7 EUR už pakuotę. Vienos dienos poreikiams patenkinti reikėtų 21 euro. Visai šeimai per dieną tuomet reikėtų ~84 €.
Palyginkime, pavyzdžiui, su ryžiais. Tą pačią energiją galite gauti už 0,15 EUR iš ryžių arba 0,20 EUR iš lęšių. ~35 kartus didesnis kainų skirtumas, jei vertinamas tik kalorijų santykis. Tačiau, žinoma, nenorime valgyti tik virtų ryžių. Įdėkite prieskonių, pomidorų pastos ir visko, ko tik turite spintelėje, ir gausite padorų 500+ kcal turintį patiekalą vos už 0,50-1 €. Visą šeimą galima pamaitinti už 5-10 € per dieną, net ir krizės metu.
Sukurkite savo atsargų rinkinį krizei!
Dalinamės su jumis tuo, kas, mūsų manymu, yra paprasčiausias, pigiausias ir realiausias pasirengimo krizėms rinkinys.
Ilgai išliekantys grūdai.
Jums reikės:
- 20 litrų plastikinis kibiras su dangčiu – pavyzdžiui toks
- 15 kg grūdų – baltųjų ryžių, avižų, lęšių, sorų, grikių
(rekomenuodjama 500 g – 1 kg pakuotėse).
Instrukcijos:
Pripildykite 20 l kibirą pasirinktais grūdais, pavyzdžiui, baltaisiais ryžiaus. Maisto produktus į kibirą sudėkite originaliose pakuotėse, pavyzdžiui, 500 g/1 kg pakuotėse – tai padės palaikyti higieną ir švarą. O jei kas nors netikėto nutiktų, visas kibiro turinys iš karto neišbyrės. Kai kibiras bus iki kraštų pripildytas produktų, sandariai uždarykite jį dangčiu (į kibirą taip pat galite įdėti drėgmę sulaikančių ir (arba) deguonį minkštinančių medžiagų, tačiau tai nėra būtina) ir ant kibiro užklijuokite etiketę, kurioje nurodykite, kas yra viduje, ir gamintojo nurodytą tinkamumo vartoti terminą.
Laikykite šį kibirą sausoje, tamsioje ir vėsioje (~20 °C) patalpoje, pakeltą nuo drėgnų grindų, pavyzdžiui, ant medinio stovo, spintelėje arba ant lentynos.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį laikant maistą ilgiau
- Kenkėjai – pelės ir maistinės kandys. Pelės neturėtų patekti į sandėliavimo patalpą. Pelės laikui bėgant išgraužia skylę ir storame plastikiniame kibire. Maisto kandys nepergraužia storo plastiko, bet pergraužia ploną plastikinę pakuočių plėvelę.
- Drėgmė – didelė drėgmė ilgainiui prasiskverbia praktiškai pro bet ką. Be to, plastikas iš tikrųjų yra akytas, todėl jei drėgmė patenka į maistą, jis gali greičiau supelyti.
Kodėl nerekomenduojama tokio kibiro laikyti ant betoninių grindų arba rūsyje?
Nes net ir sandariausias plastikas ilgainiui praleidžia drėgmę pro sieneles ir dugną. Šaltos ir drėgnos betoninės grindys net ir sausoje patalpoje sutrumpins kibire esančių maisto produktų galiojimo laiką. Pakelkite maistą nuo grindų, kad ir ant paprastos lentos ir problema bus išspręsta.
Esant idealioms sąlygoms, tokiame kibire maistas išsilaikys iki 20 metų.
Baltieji ryžiai, laikomi idealiomis sąlygomis tokiame kibire, gali išsilaikyti iki 20 metų. Tačiau jo turinį verta atnaujinti kas 3–5 metus. Kad atsargų atnaujinimas vyktų natūraliai, svarbu į kibirą dėti maistą, kurį jūsų šeima ir taip valgo kasdien ar bent jau kas savaitę.
Kiek laiko užteks vieno 20 l kibiro su ~15 kg maisto?
15 kg džiovintų baltųjų ryžių yra apie 55 000 kcal. 100 g džiovintų ryžių – 350-370 kcal. Skamba gana daug, bet 4 asmenų šeimai tai yra maždaug 7 dienų atsargos.
Lęšiai, grikiai, avižos ir panašūs grūdai džiovinti turi panašų kalorijų kiekį. 15 kg daug angliavandenių turinčio maisto – tai maždaug 52 000-60 000 kcal.
Paprasčiau tariant
- 1 kibiras = 28 dienų atsargos vienam suaugusiajam.
- 1 kibiras = 7 dienų atsargos 4 žmonėms.
Keturių asmenų šeima turėtų surinkti 2 tokius kibirus, kad turėtų maisto dviem savaitėms. Pavyzdžiui, vieną kibirą sausų ryžių ir vieną kibirą sausų lęšių ir (arba) pupelių.
Kiek kainuoja toks kibiras? (skaičiuojant 2026 m. pavasarį)
- 2 x kibirai su dangčiu ~14€
- 30 kg ryžių: 15 € – 90 €
Pigiausi ryžiai kainuoja apie ~0,50 €/kg. Tačiau nerekomenduočiau jų pirkti, jei nesate 100 % tikri dėl ryžių skonio ir kokybės.
Įprasti šiek tiek geresnės kokybės ryžiai 2-3€/kg, ekologiški ryžiai ~4-5€/kg.
P.S.: Pirkite grūdus, kuriuos iš tikrųjų valgytumėte krizės metu. :)
Investavę vidutiniškai 100 eurų ir šiek tiek laiko pasiruošimui, savo šeimą aprūpinsite dviejų savaičių kalorijų atsargomis (su sąlyga, kad turėsi galimybę užvirti vandenį).
Taip pat galima surinkti du tokius kibirus iš lęšių, grikių, sorų, pupelių, pupelių ir kitų faršo dalių už ~100-150 eurų.
Apibendrinant
Geriau namuose turėti maisto atsargų bent 7 – 14 dienų trukmei. Dažniausiai tai padengia apie 80-90 % sudėtingesnių gyvenimo situacijų. Tačiau ne mažiau svarbu ir investuoti į savo žinias bei įgūdžius. Net ir nedidelės maisto atsargos namuose suteikia daugiau ramybės, stiprina saugumo jausmą ir mažina nerimą dėl to, kas gali nutikti ateityje.
Linkime jums ramaus gyvenimo be baimės.
Straipsnis paruoštas pagal Erki Elusväli iš Pure Nature komandos.
